- kvailė
- kvailỹs, kvailė̃ dkt. Neieškók kvailių̃!
.
kvailė
Look at other dictionaries:
kvailėjimas — dkt. Juõs yrà apė̃męs kvailėjimas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
kvailėti — vksm. Į senãtvę ė̃mė kvailėti … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
kvailėjimas — sm. (1) → kvailėti … Dictionary of the Lithuanian Language
kvailėti — kvailėti, ėja, ėjo intr. DŽ eiti kvailyn, paikti … Dictionary of the Lithuanian Language
kvailys — kvailỹs, kvailė̃ dkt. Neieškók kvailių̃! … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apykvailis — apykvailis, ė adj. (1), apìkvailis (1) Grk, Šmk gana kvailas, kvailokas: Sužiūrėsi, ką jis kalba – ar nežinojai, kad jis apykvailis Pg. Ta mūsų merga tokia apykvailė Kt. apykvailiai adv.: Apykvailiai padarei! Mrj … Dictionary of the Lithuanian Language
išmonė — ìšmonė sf. (1) BŽ531, NdŽ 1. supratimas, išmanymas; protas; gudrybė; išmintis: Brolis dėl savęs turi gerą ìšmonę, t. y. išmano, kaip apsiversti J. Ne ant nuomonės eik, ale dirbk su ìšmone J. Ìšmonę didelę turi – ir nutuokia, ir išmano, kaip… … Dictionary of the Lithuanian Language
kuosa — sf. (1) 1. SD87, T.Ivan, Plk, Sb, Vb, Sn, Grk, Brž zool. varninių šeimos paukštis, kovukas (Coloeus monedula): Pilni medžiai kuosų Smn. Kiauksi kap kuosa Dkš. Užėjus darganai, … kuosos susirenka į kiemus RD207. Išeina uošvelė, juoda kaip kuoselė… … Dictionary of the Lithuanian Language
kuosinti — kuõsinti ( yti), ina, ino intr. eiti be tikslo, vėplinti: Kur kuõsini, kvaile tu! Skr … Dictionary of the Lithuanian Language
kvailys — kvailỹs, ė̃ smob. (4) K kvailas žmogus: Kvailys, kurs savo prosenolių kalbą niekina LzP. Kvailys būtum nedavęs į ausį Žem. Kvailio prisėstas, skverną nupjovęs, ir eik tolyn J.Jabl. Viena lyg kvailė̃ atsisėsk ir trauk (dainuok) Plm. Bet kiškis ne … Dictionary of the Lithuanian Language
